Hemorojus – tai viena dažniausių civilizacijos ligų, kuri ypač dažnai paliečia žmones, dirbančius sėdimą darbą. Ilgos valandos prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba – visa tai prisideda prie hemoroidų išsivystymo. Nors pradinėse stadijose galima padėti sau natūraliomis priemonėmis ar vaistais, kartais vienintelė išeitis – hemorojaus gydymas operacija.

Kodėl sėdimas darbas sukelia hemorojų?

Sėdint ilgą laiką, ypač neergonomiškoje aplinkoje, dubens srityje pablogėja kraujotaka. Dėl to tiesiosios žarnos venos plečiasi, pradeda formuotis hemorojiniai mazgai. Šis procesas gali būti nepastebimas, kol nepradeda atsirasti pirmieji simptomai: niežėjimas, diskomfortas, kraujavimas tuštinimosi metu.

Prie papildomų rizikos veiksnių priskiriami:

• mažas fizinis aktyvumas;
• mityba, neturinti pakankamai skaidulų;
• vidurių užkietėjimas;
• antsvoris;
• ilgalaikis stresas.

Jeigu šių veiksnių nepavyksta suvaldyti laiku, liga progresuoja ir gali reikėti chirurginės intervencijos.

Kada reikalinga hemorojaus operacija?

Hemorojus klasifikuojamas į keturias stadijas. Ankstyvose stadijose dažnai pakanka gyvenimo būdo korekcijos ir vaistų, tačiau trečios ar ketvirtos stadijos hemorojus dažnai nebegali būti sėkmingai gydomas konservatyviais metodais.

Operacija gali būti svarstoma šiais atvejais:

• kai hemoroidiniai mazgai dažnai kraujuoja;
• kai jie iškrenta ir nebegrįžta atgal į tiesiąją žarną;
• kai jaučiamas nuolatinis skausmas ir diskomfortas;
• kai liga trukdo įprastai gyventi ir dirbti.

Chirurginis gydymas yra efektyviausias būdas visiškai pašalinti probleminius mazgus ir užkirsti kelią tolimesniam jų plitimui.

Kokios yra operacijos rūšys?

Hemorojus gali būti šalinamas keliais skirtingais būdais, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi metodai:

• Hemoroidektomija – klasikinė operacija, kai chirurginiu būdu pašalinami hemoroidiniai mazgai. Tai invazyvus, tačiau labai efektyvus gydymo metodas.
• Minimaliai invazinės procedūros: lazerinė operacija, THD (hemoroidinių arterijų perrišimas), krioterapija ar infraraudonųjų spindulių koaguliacija. Šie metodai sukelia mažiau diskomforto ir greičiau gyja.

Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir rizikų, todėl pasirinkimas visada derinamas su gydytoju proktologu.

Kada kreiptis pas gydytoją?

Jei jaučiate šiuos simptomus, nevertėtų laukti:

• reguliarus kraujavimas tuštinantis;
• skausmas tiesiosios žarnos srityje;
• niežulys ar diskomfortas išangėje;
• mazgų atsiradimas ar iškritimas.

Sėdimas gyvenimo būdas dažnai veda prie nemalonių sveikatos problemų, tokių kaip hemorojus. Nors ankstyvoje stadijoje padeda gyvenimo būdo pokyčiai ir medikamentai, pažengusi liga dažnai gydoma operacija. Jei šiuo metu patiriate diskomfortą ar įtariate, kad galite sirgti hemorojumi, nedelskite – laiku suteikta pagalba padės greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo. Daugiau informacijos visuomet suteiks gydytojas proktologas ar šeimos gydytojas.