Atrodo, kad gyvename laikais, kai žmogaus dėmesio trukmė yra trumpesnė už auksinės žuvelės atmintį, o pirštas automatiškai slysta per telefono ekraną ieškodamas naujo dopamino pliūpsnio. Kiekvieną rytą pradedame nuo socialinių tinklų patikrinimo, kur mus užgriūva tobulų gyvenimų vaizdai, greiti patarimai, kaip tapti milijonieriumi per savaitę, ir trumpi vaizdo įrašai, žadantys momentinę laimę. Ironiška, bet būtent šiame triukšmo ir greičio vandenyne daugelis jaučiasi pasimetę, nerimastingi ir ieškantys kažko tikro, apčiuopiamo ir gilesnio nei penkiolikos sekundžių šokis ekrane. Problema ta, kad nuolatinis naršymas sukuria iliuziją, jog tobulėjame, nes sužinome daug naujos informacijos, tačiau vakare, padėjus telefoną į šalį, apima tuštumos jausmas ir suvokimas, kad realiai niekas nepasikeitė.

Visgi, jei manote, kad knygos miršta, o visi tik žiūri trumpus vaizdelius, labai klystate, nes sprendimas slypi būtent ten, kur mažiausiai tikimės – lėtame, sąmoningame teksto vartojime. Knygynų lentynos lūžta nuo saviugdos literatūros, o leidyklos Lietuvoje viena po kitos kepa bestselerius apie įpročių formavimą, traumų gydymą ar finansinę laisvę. Įdomu tai, kad būtent socialiniai tinklai, kurie, rodos, turėtų atimti laiką iš skaitymo, tapo galingiausiu varikliu, skatinančiu žmones vėl paimti knygą į rankas. Tai paradoksas, kurį verta panagrinėti atidžiau, nes popierinės knygos ne tik neišnyko, bet ir įgavo visiškai naują, madingą statusą.

Knyga kaip stiliaus detalė ir socialinė valiuta

Pradėkime nuo to, kas bado akis kiekvienam, turinčiam „Instagram“ paskyrą – knyga tapo neatsiejama estetinio gyvenimo būdo dalimi, beveik kaip prabangus laikrodis ar firminė rankinė. Verta pastebėti, kad gražiai maketuoti viršeliai dabar kuriami taip, kad puikiai atrodytų nuotraukoje šalia garuojančio kavos puodelio ir stilingų akinių. Tomas ar Eglė, įkėlę nuotrauką su populiaria psichologine knyga, siunčia aiškią žinutę savo sekėjams – aš rūpinuosi savo vidiniu pasauliu, aš tobulėju, aš esu gili asmenybė. Tai nėra blogai, tiesiog tai visiškai naujas būdas vartoti literatūrą, kur vizualinė pusė tampa tokia pat svarbi kaip ir turinys. Kartais net kyla klausimas, ar visi tie žmonės tikrai perskaitė tas knygas, ar jos tiesiog guli ant naktinio stalelio kaip interjero detalė, tačiau net ir tokiu atveju, knyga yra perkama, vartojama ir vertinama. Ši tendencija Lietuvoje ypač ryški, nes mes mėgstame gražius daiktus ir norime atrodyti protingi savo socialiniame burbule, todėl leidyklos investuoja į viršelių dizainą ne mažiau nei į vertimą.

„BookTok“ fenomenas ir trumpų vaizdo įrašų galia

Niekas negalėjo prognozuoti, kad platforma, skirta šokiams ir juokeliams, taps galingiausia knygų rekomendacijų mašina pasaulyje, o Lietuva čia nėra išimtis. #BookTok žyma sugeneruoja milijardus peržiūrų, o trumpas, emocingas vaizdo įrašas, kuriame mergina verkia skaitydama knygos pabaigą arba energingai pasakoja, kaip viena knyga pakeitė jos požiūrį į pinigus, parduoda tūkstančius egzempliorių per naktį. Tai keičia visą žaidimo aikštelę, nes knygos nebėra reklamuojamos nuobodžiais aprašymais ar ilgais kritikų straipsniais kultūriniuose leidiniuose. Viskas vyksta čia ir dabar – per emociją, per asmeninę patirtį, per greitą „kably“, kuris priverčia žiūrovą iškart bėgti į internetinę parduotuvę. Įdomu tai, kad seni bestseleriai, išleisti prieš dešimtmetį, staiga vėl šauna į viršūnes tik todėl, kad kažkas „TikTok“ tinkle apie juos gražiai pakalbėjo. Tai rodo, kad jaunoji karta yra ištroškusi gilesnio turinio, tiesiog jiems reikia, kad tas turinis būtų pristatytas jiems suprantama, greita ir vizualia kalba.

Ieškojimas vaistų nuo nerimo ir nesaugumo jausmo

Gyvename laikais, kai nerimas tapo nuolatiniu palydovu, o pasaulio nestabilumas verčia žmones ieškoti atramos taškų, kurių negali suteikti trumpos naujienų antraštės. Lietuvių autoriai ir verstinė literatūra, kalbanti apie nerimo valdymą, depresijos prevenciją ar tiesiog ramybės radimą chaose, yra graibstyte graibstoma. Žmonės jaučiasi pavargę nuo nuolatinio bėgimo ir spaudimo būti tobuliems, todėl knyga, kuri žada ramybę, tampa savotiška terapijos forma, kuri yra pigesnė nei vizitas pas psichologą. Skaitytojai ieško atsakymų į klausimus, kodėl jie jaučiasi taip, kaip jaučiasi, ir knygos suteikia tą intymią erdvę, kurioje galima pabūti su savo mintimis be pašalinių akių. Tai tarsi pokalbis su išmintingu draugu, kuris neteisia, o tiesiog pataria, ir tas poreikis nusiraminti yra toks stiprus, kad nugali net ir didžiausią tinginystę skaityti. Galima sakyti, kad saviugdos knygos tapo šių laikų maldaknygėmis, kurias atsiverčiame tada, kai siela prašo pagalbos arba tiesiog norisi pabėgti nuo triukšmingos realybės į saugų teksto uostą.

Finansinė laisvė ir noras greitai praturtėti

Negalima ignoruoti ir pragmatiškosios pusės, nes finansinio raštingumo, investavimo ir verslo kūrimo knygos Lietuvoje išgyvena tikrą renesansą. Visi nori dirbti sau, visi nori pasyvių pajamų, visi nori keliauti ir nebegyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, o socialiniai tinklai šį norą tik dar labiau pakursto rodydami sėkmės istorijas. Jaunas studentas Lukas ar biuro darbuotoja Ieva perka knygas apie tai, kaip valdyti pinigus, ne todėl, kad jiems labai patinka skaityti sausas teorijas, bet todėl, kad jie mato tai kaip tiesioginį bilietą į geresnį gyvenimą. Knyga čia tampa investicija – sumoki penkiolika eurų, bet tikiesi, kad gautos žinios atneš tūkstančius, ir ši viltis yra be galo galingas motyvatorius. Dažnai tokios knygos yra parašytos paprasta, motyvuojančia kalba, jos neliepia gilintis į sudėtingas ekonomines formules, o tiesiog duoda aiškius žingsnius, ką daryti, ir tai labai patrauklu šiuolaikiniam žmogui, kuris nori konkrečių rezultatų.

Audio formatas kaip išsigelbėjimas skubantiems

Dar vienas svarbus aspektas, kuris leidžia knygoms išlikti populiarioms, yra audio knygų bumas, kuris visiškai pakeitė skaitymo sąvoką. Dabar „skaityti“ galima stovint spūstyje Geležinio Vilko gatvėje, bėgiojant Vingio parke ar tiesiog plaunant indus namuose. Tai idealus sprendimas tiems, kurie teisinasi neturintys laiko atsisėsti su popierine knyga rankose, nes ausinės leidžia vienu šūviu nušauti du zuikius – atlikti buities darbus ir tobulėti. Lietuviškos audio knygų platformos plečiasi, įgarsinamos ne tik grožinės knygos, bet ir rimta saviugdos literatūra, o tai rodo, kad poreikis girdėti protingas mintis niekur nedingo. Žmogaus balsas, skaitantis tekstą, sukuria artumo jausmą, o informaciją priimti tampa lengviau, ypač tiems, kurie visą dieną praleidžia žiūrėdami į kompiuterio ekraną ir vakare nebenori varginti akių. Tai tarsi grįžimas prie senųjų tradicijų, kai istorijos ir pamokymai buvo perduodami iš lūpų į lūpas, tik dabar tas pasakotojas gyvena mūsų telefone.

Bendruomeniškumo jausmas ir knygų klubai

Saviugdos knygos nebėra tik vienišas užsiėmimas, nes aplink jas buriasi ištisos bendruomenės, knygų klubai ir diskusijų grupės internete. Žmonės nori dalintis tuo, ką sužinojo, jie nori diskutuoti apie savo patirtis taikant perskaitytus metodus, jie nori jaustis dalimi kažko didesnio. Knygų mugė Vilniuje kiekvienais metais sutraukia minias žmonių ne tik dėl nuolaidų, bet ir dėl galimybės pamatyti savo mėgstamus autorius, gauti autografą ir pabūti tarp bendraminčių. Tai rodo, kad knyga yra socialinis klijus, sujungiantis visiškai skirtingus žmones, kuriuos vienija noras augti ir keistis. Kai populiarus nuomonės formuotojas paskelbia, kad organizuoja knygų klubo susitikimą, vietos užsipildo akimirksniu, ir tai paneigia mitą, kad mes visi tapome asocialiais ekrano vergais. Bendras skaitymas ir aptarimas suteikia knygai pridėtinę vertę, kurios negali suteikti joks trumpas vaizdo įrašas, nes diskusijoje gimsta tiesa ir gilesnis suvokimas.

Popieriaus kvapas prieš skaitmeninį nuovargį

Nors technologijos žengia į priekį septynmyliais žingsniais, fizinis knygos formatas išgyvena savotišką renesansą kaip atsvara skaitmeniniam nuovargiui. Žmonės sąmoningai renkasi popierines knygas, nes tai yra būdas atsijungti, padaryti skaitmeninę detoksikaciją ir tiesiog pabūti čia ir dabar be jokių pranešimų pypsėjimo. Versdami puslapį, jausdami popieriaus tekstūrą ir užuosdami dažų kvapą, mes patiriame sensorinį malonumą, kurio negali suteikti stiklinis ekranas. Tai ritualas – pasidaryti arbatos, užsidegti žvakę, atsiversti knygą – kuris padeda sulėtinti tempą ir sugrįžti į save. Net ir tie, kurie visą dieną dirba su naujausiomis technologijomis, vakare dažnai renkasi seną gerą popierių, nes tai yra poilsis smegenims ir akims. Leidyklos tai puikiai supranta, todėl knygos tampa vis kokybiškesnės, gražesnės, malonesnės liesti – jos tampa objektais, kuriuos norisi turėti, kolekcionuoti ir branginti.

Kritinis mąstymas ir tikros vertės paieškos

Galiausiai, saviugdos knygų populiarumas rodo, kad žmonės visgi ieško kokybės ir pradeda atsirinkti pelus nuo grūdų. Nors socialiniuose tinkluose pilna „guru“, kurie dalina patarimus į kairę ir į dešinę, knyga vis dar turi autoriteto svorį – jei kažkas parašė knygą, vadinasi, įdėjo darbo, atliko tyrimą, susistemino informaciją. Skaitytojas supranta, kad per 15 sekundžių neįmanoma išspręsti sudėtingų gyvenimo problemų, todėl yra pasiryžęs investuoti savo laiką į gilesnį turinį. Žinoma, yra daug prastų knygų, tačiau pati tendencija skaityti rodo sveiką visuomenės norą lavintis, suprasti save ir pasaulį. Kaip yra pasakęs vienas protingas žmogus: „Skaitymas – tai vienintelis būdas nugyventi kelis gyvenimus vienu metu“, ir atrodo, kad lietuviai šią tiesą puikiai supranta, nepaisant visų technologinių pagundų.

Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad saviugdos knygos ne tik kad nemirė, bet ir puikiai prisitaikė prie naujosios realybės, tapdamos dar stipresniu įrankiu mūsų rankose. Jos nebėra nuobodūs vadovėliai, dabar tai stiliaus detalės, socialinių tinklų žvaigždės ir geriausi draugai viename, padedantys mums naviguoti per šiuolaikinio gyvenimo labirintus. Technologijos, užuot sunaikinusios knygas, tapo jų sąjungininkėmis, padedančiomis geram turiniui pasiekti tuos, kuriems jo labiausiai reikia, ir sukurti bendruomenes, kurios skatina augti.

Tad jei vis dar dvejojate, ar verta investuoti į save skaitant, atsakymas yra vienareikšmiškas – taip, nes tai viena geriausių investicijų, kuri niekada nenuvertėja. Svarbiausia yra rasti balansą tarp greito informacijos vartojimo telefone ir lėto, kokybiško laiko su knyga, nes būtent toje dermėje ir slypi šiuolaikinio žmogaus harmonija. Penki esminiai faktai apie šią temą, kuriuos verta įsidėmėti:

1. Socialiniai tinklai, ypač „TikTok“ ir „Instagram“, tiesiogiai didina popierinių knygų pardavimus Lietuvoje per vizualias rekomendacijas.
2. Audio knygų rinka sparčiai auga, nes leidžia derinti saviugdą su kitomis veiklomis, pavyzdžiui, vairavimu ar sportu.
3. Lietuvos skaitytojai dažniausiai renkasi knygas apie psichologinę sveikatą, įpročių formavimą ir finansinį raštingumą.
4. Knyga tapo madinga interjero detale ir įvaizdžio dalimi, kuri signalizuoja apie asmens vertybes ir siekius.
5. Fizinis knygynų lankymas ir renginiai, tokie kaip Knygų mugė, išlieka populiarūs dėl gyvo bendravimo ir bendruomeniškumo poreikio.