„Viskas prasidėjo labai nekaltai“, – pasakoja šiaulietė Raminta M. – „Dukra pradėjo trinti akis, uostyti nosį. Maniau – peršalo, gal dulkių įkvėpė, gal koks kačių plaukas prilipo. Bet kai pradėjo čiaudėti po dešimt kartų iš eilės, o akys paraudo taip, kad atrodė kaip po verkimo, supratau – ne šiaip sau.“
Pas šeimos gydytoją patekti pavyko tik po kelių dienų. Gydytojas vos pažvelgęs pasakė – čia gali būti alergija. Gali būti. Bet kokia? Nuo ko? Ir ką daryti toliau?
„Gavome siuntimą pas alergologą, bet registracija – kantrybės išbandymas. Pasirodo, ne tik mano dukra čiaudėja – tokių kaip mes daugybė. Laukti reikėjo daugiau nei mėnesį. O kai pagaliau nuėjome – supratau, kad reikėjo anksčiau.“
Ką iš tikrųjų gydo alergologas?
Alergologas – tai gydytojas, kuris specializuojasi ligose, susijusiose su mūsų imuninės sistemos „perdėta reakcija“. Skamba sudėtingai? Bet tai paprasta – jei jūsų organizmas pradeda kovoti su žiedadulkėmis taip, tarsi jos būtų virusas ar pavojingas mikrobas, prasideda alerginė reakcija.
Alergologas diagnozuoja ir gydo šias ligas:
- Alerginė sloga (kai nosis teka ir čiaudima ne nuo peršalimo)
- Alerginis konjunktyvitas (kai akys parausta, niežti, ašaroja)
- Bronchinė astma
- Maisto alergijos
- Vaistų alergijos
- Odos alergijos: dilgėlinė, egzema, atopinis dermatitas
- Insektų (pvz., bičių) įkandimų alerginės reakcijos
- Anafilaksinės reakcijos – pavojingiausios, kai nuo alergeno žmogus gali net uždusti
Taigi, jei nuo pieno jums išberia veidą, nuo pavasario žiedadulkių negalite išlipti iš lovos, o po tablečių vartojimo prasideda dusulys ar odos niežėjimas – jums pas alergologą.
Kada laukti negalima?
Kartais alergija – ne tik nepatogumas, bet ir pavojus. Ypač vaikams. Niežtintis bėrimas gali pereiti į stiprią odos egzemą, o nekaltas čiaudulys – į bronchinę astmą. Jei reakcijos kartojasi, stiprėja ar plečiasi – delsti nevalia.
Geras orientyras: jei vartojate antihistamininius vaistus daugiau nei kelias savaites per metus, būtina rimtesnė diagnostika.
Kaip užsiregistruoti pas alergologą?
Yra keli keliai. Galima rinktis valstybinę arba privačią gydymo įstaigą.
Valstybinėje sistemoje:
- Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
- Gavus siuntimą, reikia rasti gydymo įstaigą, kurioje dirba alergologas.
- Registruotis galima telefonu, internetu arba atvykus į registratūrą.
Svarbu: laukimo laikas gali būti net keli mėnesiai, ypač pavasarį ir rudenį, kai padaugėja alerginių susirgimų.
Privačioje klinikoje:
Registracija dažniausiai greitesnė – vietos randamos per savaitę ar dvi. Siuntimo nereikia, bet tyrimai ir konsultacijos mokamos.
Atsiminkite – net jei simptomai atrodo „tik sezoniniai“, alergijos linkusios stiprėti ir „išsiplėsti“. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai.
Ką daro alergologas per konsultaciją?
- Išklauso simptomus.
- Atlieka testus. Dažniausiai tai odos dūrio mėginiai – keli lašiukai alergenų dedami ant odos ir stebima reakcija.
- Skiria tyrimus. Gali prireikti kraujo tyrimų ar kvėpavimo funkcijos testų.
- Sudaro gydymo planą. Tai gali būti vaistai, speciali dieta, alergeno vengimas ar net alergenų imunoterapija (desensibilizacija).
Ramintos istorijos pabaiga
„Alergologė padarė stebuklą“, – šypsosi Raminta. – „Išsiaiškinome, kad dukra jautri beržo žiedadulkėms ir dulkėms. Gavome vaistus, pradėjome stebėti aplinką, netgi pakeitėme čiužinį. Šiemet pavasaris jau nebe toks baisus – nei raudonų akių, nei čiaudėjimo maratonų.“
Kartais viena konsultacija gali pakeisti gyvenimo kokybę. O kai serga vaikas – kiekviena diena be čiaudėjimo tampa švente.
Sveikata 