Ar kada nors jautėtės taip, lyg galvoje vyktų nuolatinis triukšmingas festivalis, į kurį jūsų niekas nepakvietė? O gal kaip tik – visiška tyla ir tuštuma, lyg apleistame kino teatre po paskutinio seanso? Jei bent vienas iš šių jausmų pažįstamas, tikėtina, kad į galvą atėjo mintis – gal man reikia pagalbos? Ir čia prasideda linksmybės. Baimė, nežinomybė, gėda – visas emocijų kokteilis, kurį vainikuoja klausimas: „O kas dabar bus? Ar aš išprotėjau?“. Ramiai. Jūs ne vieni. Tokios mintys aplanko daugelį, o kreiptis pagalbos yra ne silpnumo, o didžiulės drąsos ir meilės sau ženklas. Juk kai skauda dantį, einame pas odontologą, kai lūžta koja – pas traumatologą. Kodėl gi su sielos skausmais turėtų būti kitaip?

Problema ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, jog psichiatras – tai daktaras, skirtas tik „rimtiems ligoniams“, tiems, kurie mato rožinius dramblius ar kalbasi su balandžiais. Bet tiesa yra kur kas paprastesnė. Psichiatras – tai gydytojas, kuris specializuojasi emocinės ir psichinės sveikatos srityje. Jis gali padėti ne tik esant sudėtingoms būklėms, bet ir tada, kai tiesiog nebesusitvarkote su kasdieniu stresu, nerimu, bemiege ar nuolatiniu liūdesiu. Sprendimas yra – leisti sau priimti pagalbą. O kelias link jos prasideda nuo pirmo žingsnio – pripažinimo, kad kažkas negerai, ir noro tai pakeisti. Ir visai nesvarbu, ar jus kamuoja lengvas nerimas, ar gili depresija – pagalbos ranka visada yra ištiesta.

Kada jau laikas belstis į psichiatro duris?

Atpažinti tą ribą, kai jau tikrai verta kreiptis pagalbos, kartais būna velniškai sunku. Juk visiems pasitaiko blogų dienų, savaičių ar net mėnesių. Bet jei pastebite, kad prasta nuotaika, energijos stoka, apatija ar nuolatinis nerimas tapo jūsų kasdienybe ir trukdo normaliai gyventi – dirbti, mokytis, bendrauti su artimaisiais – tai jau rimtas signalas. Ar pastebėjote, kad pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, dabar kelia tik susierzinimą? O gal miegas tapo prabanga, nes mintys galvoje sukasi kaip nutrūkusios karuselės? Dažnai pirmieji signalai būna fiziniai – galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nuolatinis nuovargis. Kaip sako mano draugas Petras: „Kai man pradėjo atrodyti, kad net katinas manęs nekenčia, supratau – laikas pas daktarą“. Būtent tokie, atrodytų, maži, bet ilgai besitęsiantys dalykai ir yra tas skambutis, kurio negalima ignoruoti.

Psichiatras, psichologas ar psichoterapeutas – kuo jie skiriasi?

Štai čia ir prasideda painiava, verta detektyvinio romano. Iš tiesų, viskas paprasčiau, nei atrodo. Psichiatras yra gydytojas, baigęs medicinos studijas ir įgijęs psichiatro specializaciją. Tai vienintelis specialistas iš šios trijulės, kuris gali diagnozuoti ligas ir, esant reikalui, išrašyti medikamentinį gydymą. Psichologas dažniausiai yra baigęs psichologijos studijas ir teikia konsultacijas, atlieka psichologinį vertinimą, bet vaistų neskiria. O psichoterapeutas – tai specialistas (gali būti ir psichiatras, ir psichologas), kuris yra baigęs papildomas, ilgai trunkančias psichoterapijos studijas ir taiko įvairias terapines technikas, padedančias spręsti gilumines problemas pokalbių ir specialių metodikų pagalba. Tad jei jaučiate, kad be vaistų neišsiversite, arba jei jūsų būklė yra sunkesnė, pirmasis ir teisingiausias pasirinkimas yra psichiatras. Jis įvertins situaciją ir, jei reikės, nukreips pas kitus specialistus.

Pirmasis vizitas: ko tikėtis ir kaip pasiruošti?

Baimė prieš pirmąjį vizitą yra visiškai natūrali. Kas, jeigu manęs nesupras? O gal palaikys keistuoliu? Išmeskite šias mintis iš galvos. Psichiatro kabinetas – tai saugi erdvė, kurioje galite būti savimi ir kalbėti atvirai. Gydytojas užduos daug klausimų apie jūsų savijautą, gyvenimo būdą, praeities įvykius, santykius su aplinkiniais, miego įpročius. Tai nėra smalsumo tenkinimas – tai būtina norint sudaryti pilną vaizdą ir suprasti problemos šaknis. Pasiruošimas vizitui gali padėti jaustis ramiau. Pabandykite prieš tai apgalvoti, kas jus labiausiai neramina, nuo kada prasidėjo simptomai, kas juos sustiprina ar palengvina. Galite netgi pasidaryti trumpus užrašus. Ir atminkite – nėra kvailų klausimų. Klauskite visko, kas jums rūpi. Juk kalbame apie jūsų sveikatą.

Gydymo trukmė: ar tai amžinybė?

Vienas dažniausių klausimų – kiek laiko visa tai truks? Atsakymas, deja, nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo individualios situacijos, problemos sudėtingumo ir paties žmogaus. Kai kuriems pakanka kelių konsultacijų ir trumpo medikamentų kurso, kad vėl atsistotų ant kojų. Kitų kelionė gali trukti kelis mėnesius ar net metus, ypač jei taikoma ir psichoterapija. Svarbu suprasti, kad psichikos sveikata nėra sprintas, tai – maratonas. Greitų sprendimų čia nebūna. Gydymas vaistais dažnai duoda pirmuosius rezultatus per kelias savaites, tačiau stabilus poveikis pasiekiamas per ilgesnį laiką. Kaip yra pasakęs vienas išmintingas žmogus: „Negalima tikėtis, kad žaizda, kuri pūliavo metus, sugis per dieną“. Svarbiausia – kantrybė ir pasitikėjimas gydytoju.

Medikamentinis gydymas: ar tapsiu „daržove“?

Mitai apie antidepresantus ir kitus psichotropinius vaistus yra tokie pat gajūs kaip piktžolės. Vienas baisiausių – kad vaistai pavers žmogų bejausmiu zombiu ar sukels priklausomybę. Šiuolaikiniai medikamentai yra gerokai pažangesni ir saugesni nei jų pirmtakai. Jų tikslas – ne „išjungti“ jausmus, o atstatyti cheminių medžiagų balansą smegenyse, kuris sutrinka esant depresijai, nerimo sutrikimams ar kitoms būklėms. Taip, kaip ir visi vaistai, jie gali turėti šalutinį poveikį, ypač gydymo pradžioje, tačiau jis dažniausiai būna laikinas ir nesunkus. Gydytojas visada parenka vaistus individualiai, atsižvelgdamas į paciento būklę ir poreikius, o gydymo eiga yra atidžiai stebima. Svarbiausia – nenutraukti gydymo savavališkai ir atvirai kalbėtis su gydytoju apie visus pokyčius.

Kaip rasti gerą specialistą? Misija (ne)įmanoma

Rasti tinkamą gydytoją – tai jau pusė darbo. Ypač kai kalbame apie tokį jautrų dalyką kaip psichikos sveikata. Lietuvoje, ypač didmiesčiuose, pasirinkimas nemažas. Įvedus į paiešką frazę „geriausi psichiatrai Vilniuje“, gausite ilgą sąrašą tiek privačių klinikų, tiek viešųjų įstaigų. Tačiau kaip išsirinkti? Geriausia remtis rekomendacijomis – galbūt kas nors iš pažįstamų ar šeimos narių turėjo teigiamos patirties. Taip pat verta paskaityti atsiliepimus internete, nors jais aklai pasikliauti nereikėtų. Svarbus rodiklis – gydytojo specializacija. Vieni labiau gilinaisi į nerimo sutrikimus, kiti – į depresiją ar priklausomybes. Svarbiausia – ryšys. Jau per pirmąjį susitikimą turėtumėte pajusti, ar galite pasitikėti šiuo žmogumi, ar jaučiatės išgirsti ir suprasti.

Valstybinis ar privatus sektorius: amžina dilema

Lietuvoje psichiatro pagalba prieinama tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Kiekvienas kelias turi savų privalumų ir trūkumų. Valstybinėse įstaigose, turint šeimos gydytojo siuntimą, konsultacijos yra nemokamos. Tai didžiulis pliusas. Tačiau minusas – ilgos eilės. Kartais pirmojo vizito tenka laukti kelis mėnesius, o tai, kai pagalba reikalinga čia ir dabar, gali būti tikras iššūkis. Privačiame sektoriuje eilės kur kas trumpesnės, pas specialistą galima patekti per kelias dienas ar savaitę. Tačiau už tai tenka mokėti, ir kainos gali būti nemažos. Privačiose klinikose dažnai dirba tie patys geriausi psichiatrai Vilniuje, kuriuos galima rasti ir valstybinėse poliklinikose, todėl kokybė nebūtinai skiriasi. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų finansinių galimybių ir situacijos skubumo.

Psichoterapijos galia: kai pokalbis gydo

Nors psichiatras dažniausiai asocijuojasi su vaistais, daugelis jų sėkmingai derina medikamentinį gydymą su psichoterapija arba nukreipia pas psichoterapeutą. Ir tai yra geriausias derinys. Vaistai padeda stabilizuoti būklę, sumažinti simptomus, o psichoterapija padeda suprasti problemų priežastis, pakeisti mąstymo modelius, išmokti naujų elgesio būdų ir įveikti vidinius konfliktus. Tai ilgalaikė investicija į save. Psichoterapijos seansai dažniausiai vyksta kartą per savaitę ir trunka apie 50 minučių. Jų metu, saugioje ir palaikančioje aplinkoje, kartu su specialistu gilinamasi į tai, kas iš tiesų slypi už nerimo, liūdesio ar pykčio. Tai procesas, reikalaujantis laiko ir pastangų, bet jo rezultatai – tvirtesnis savęs pažinimas ir geresnė gyvenimo kokybė – yra neįkainojami.

Kelias į emocinę gerovę ne visada yra tiesus ir lengvas, tačiau svarbiausia yra žengti pirmąjį žingsnį. Pripažinti sau, kad reikia pagalbos, ir leisti profesionalui tapti jūsų vedliu šioje kelionėje yra didžiulės vidinės stiprybės ženklas. Nesvarbu, kiek laiko užtruks seansai ir koks gydymo būdas bus pasirinktas, svarbiausia yra tai, kad jūs jau pakeliui į šviesesnį ir ramesnį rytojų. Atminkite, kad rūpintis savo psichikos sveikata yra taip pat svarbu, kaip ir fizine.

Investicija į savo emocinę sveikatą yra pati geriausia investicija, kokią tik galite padaryti. Tai dovana sau, kuri atsiperka su kaupu – ramybe, džiaugsmu ir gebėjimu mėgautis gyvenimu. Nebijokite ieškoti pagalbos, kalbėti apie savo jausmus ir leisti sau būti pažeidžiamiems. Būtent ten ir slypi didžiausia jėga.

• Individuali trukmė – Gydymo ir seansų trukmė yra labai individuali, priklausanti nuo būklės sudėtingumo, ir gali svyruoti nuo kelių konsultacijų iki kelių metų trunkančios terapijos.
• Psichiatras gali išrašyti vaistus – Psichiatras yra vienintelis psichikos sveikatos specialistas, kuris, būdamas medicinos gydytoju, gali skirti medikamentinį gydymą.
• Pirmieji rezultatai – Nors gydymas vaistais gali užtrukti, pirmuosius teigiamus pokyčius dažnai galima pajusti jau po 2-4 savaičių nuo gydymo pradžios.
• Prieinamumas Lietuvoje – Pagalbą Lietuvoje galima gauti tiek nemokamai viešajame sektoriuje (su siuntimu), tiek mokamai privačiose klinikose, kas leidžia pasirinkti pagal galimybes ir skubumą.
• Geriausias derinys – Efektyviausi rezultatai dažniausiai pasiekiami derinant medikamentinį gydymą, kurį skiria psichiatras, su psichoterapija, padedančia spręsti gilumines problemas.