Alergijos paveiks apie trečdalį pasaulio gyventojų ir yra viena dažniausių lėtinių ligų. Kai kurie žmonės kenčia nuo sezoninės šienligės, kiti negali valgyti riešutų ar pieno produktų, o dar kiti turi rimtų reakcijų į vaistus ar vabzdžių įgėlimus. Tuo pačiu metu didžioji dalis žmonių gali laisvai kvėpuoti žiedadulkėmis prisotintą orą ar valgyti bet kokį maistą nepatirdami jokių neigiamų pasekmių.

Šis skirtumas tarp alergiškų ir nearlergiškų žmonių kelia daug klausimų tiek mokslininkams, tiek paprastiems žmonėms. Kodėl vieno žmogaus imunine sistema ramiai reaguoja į aplinką, o kito organizmas kovoja su nepavojingais kasdieniais daiktais kaip su mirtinais priešais? Atsakymas slypi sudėtingame genetikos, aplinkos veiksnių ir gyvensenos sąveikaujančių faktorių tinkle. Kalbamės su gydytoju alergologu, kurio klinika Drauge specializuojasi būtent alergijų gydyme.

Kas yra alergija ir kaip ji atsiranda

Alergija – tai imuninės sistemos per stipri reakcija į paprastai nepavojingas medžiagas, vadinamas alergenais. Normaliai funkcionuojanti imuninė sistema atskiria tikrus pavojus nuo nepavojingų dalelių ir reaguoja tik į potencialius ligų sukėlėjus. Tačiau alergiškų žmonių imuninė sistema klystamai atpažįsta nepavojingas medžiagas kaip grėsmę ir pradeda kovą su jomis.

Alergijos mechanizmas prasideda pirmojo susidūrimo su alergenu metu, kai imuninė sistema „išmoksta“ atpažinti šią medžiagą kaip priešą. Šio proceso metu gaminami specifiniai antikūnai, vadinami imunoglobulinu E (IgE). Kai žmogus vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, IgE antikūnai aktyvuoja tam tikras imunines ląsteles, kurios išskiria histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias alergijos simptomus.

Genetiniai veiksniai

Polinkis alergijai dažniausiai paveldimas. Jei vienas iš tėvų turi alergiją, vaiko tikimybė susirgti alergija padidėja iki 25-35 procentų. Jei abu tėvai alergiški, šis skaičius išauga iki 60-75 procentų. Tačiau paveldima ne konkreti alergija, o bendrasis polinkis alergiškai reaguoti į aplinkos veiksnius.

Mokslininkai identifikavo daugiau nei 100 genų, kurie gali daryti poveikį alergijų vystymuisi. Šie genai kontroliuoja įvairius imuninės sistemos aspektus, įskaitant antikūnų gamybą, uždegimo procesus ir odos bei gleivinių barjero funkciją. Tačiau genetikos vaidmuo nėra lemtingas – net ir turėdamas genetinį polinkį, žmogus nebūtinai susergs alergija.

Aplinkos poveikis

Aplinkos veiksniai atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant, ar genetinis polinkis alergijoms realizuosis. Švarumas ir higienos lygis ankstyvame amžiuje turi ypač didelę reikšmę. Vadinamoji „higienos hipotezė“ teigia, kad per didelis švarumas gali padidinti alergijų riziką, nes imuninė sistema negauna pakankamai „treniruočių“ kovoje su tikrais patogenais.

Vaikai, augantys ūkiuose ar turintys kontaktą su gyvūnais, dažniau išvengia alergijų nei tie, kurie auga sterilioje aplinkoje. Ankstyvasis kontaktas su bakterijomis ir virusais padeda imuninei sistemai tinkamai susiformuoti ir išmokti atskirti tikrus pavojus nuo nepavojingų medžiagų. Taip pat svarbu gimimo būdas – per cerario pjūvio operaciją gimę vaikai turi didesnę alergijų riziką nei gimę natūraliu būdu.

Gyvensenos ir mitybos vaidmuo

Mityba pirmaisiais gyvenimo metais gali turėti ilgalaikį poveikį alergijų vystymuisi. Krūtimi maitinami kūdikiai paprastai turi mažesnę alergijų riziką nei dirbtinai maitinami. Krūties pienas suteikia ne tik reikiamas maistines medžiagas, bet ir padeda formuoti sveiką žarnyno mikroflorą, kuri atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje.

Antibiotikų vartojimas ankstyvame amžiuje taip pat gali padidinti alergijų riziką. Antibiotikai sunaikina ne tik kenksmingus, bet ir naudingus bakterijas, pažeidžia žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir gali sutrikdyti normalų imuninės sistemos vystymąsi. Rūkymas nėštumo metu ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais taip pat padidina alergijų tikimybę.

Amžiaus ir laiko faktoriai

Daugelis alergijų prasideda vaikystėje, tačiau jos gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Kai kurios vaikystės alergijos praeina brandos metais, kitos išlieka visam gyvenimui. Interesų faktas, kad suaugusiųjų alergijos dažnai atsiranda po sunkių stresų, ligos ar hormonų pokyčių.

Aplinkos taršos didėjimas taip pat diktuoja alergijų paplitimo tendencijas. Oro taršos dalelės gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę ir padaryti ją jautresnę alergenams. Klimato kaita taip pat daro poveikį – šiltesnis oras pratęsia žiedų dulkėjimo sezoną ir didina alergenų koncentraciją ore.

Modernaus gyvenimo poveikis

Šiuolaikinis gyvenimo būdas kuria sąlygas alergijų plitimui. Daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur kaupiasi dulkių erkės, gyvūnų plaukai ir kiti alergenai. Sintetiniai medžiagų ir chemijos produktų gausa taip pat gali sukelti jautrumą.

Streso lygis šiuolaikiniame gyvenime yra ypač aukštas, o stresas gali silpninti imuninės sistemos veiklą ir didinti polinkį alergiškoms reakcijoms. Miego trūkumas, netaisyklingas maitinimasis ir fizinio aktyvumo stoka taip pat neigiamai veikia imuninės sistemos funkcionavimą.

Kodėl kai kurie žmonės išvengia alergijų

Žmonės, kurie neturi alergijų, paprastai turi stabiliai veikiančią imuninę sistemą, kuri tinkamai atskiria pavojingas ir nepavojingas medžiagas. Jų genetinis profilis, ankstyvoji aplinka ir gyvensena sukūrė sąlygas normaliai imuninės sistemos raidai.

Dažnai šie žmonės ankstyvame amžiuje buvo veikiami įvairių mikroorganizmų, turėjo kontaktą su gyvūnais, gyveno ne per daug sterilioje aplinkoje. Jų žarnyno mikroflora yra subalansuota, o imuninė sistema gerai „ištreniruota“ kovoje su tikrais patogenais.

Supratimas apie alergijų kilmės mechanizmus nuolat gilėja, tačiau jau dabar aišku, kad tai sudėtingo genetikos ir aplinkos sąveikos rezultatas. Šie žinios padeda geriau suprasti, kodėl vieni žmonės kenčia nuo alergijų, o kiti gali laisvai mėgautis viskuo, ką siūlo aplinkos pasaulis.