Disleksija yra neurologinė būklė, paveikianti asmens gebėjimą skaityti ir rašyti . Tyrėjai bandė suprasti biologines disleksijos priežastis nuo tada, kai ši būklė pirmą kartą buvo aptikta 1881 m. . Disleksija paprastai yra genetinis sutrikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Svarbu pažymėti, kad disleksija nėra susijusi su intelektu ar pažintiniais gebėjimais, o disleksija sergančių asmenų intelektas dažnai būna vidutinis arba aukštesnis už vidutinį. Dažni disleksijos požymiai ir simptomai yra skaitymo, rašymo  sunkumai. Disleksiški asmenys taip pat gali sunkiai atpažinti raides, garsus ir žodžius ir gali skaityti lėčiau nei jų bendraamžiai. Labai svarbu, kad mokytojai ir tėvai anksti atpažintų šiuos simptomus, kad galėtų tinkamai įsikišti ir teikti pagalbą. Disleksija gali turėti didelės įtakos asmens akademiniam ir socialiniam vystymuisi, o ankstyva intervencija gali labai pagerinti rezultatus.

Ankstyva diagnozė ir intervencija yra labai svarbios gydant disleksiją. Mokytojai ir tėvai turėtų būti mokomi atpažinti vaikų disleksijos požymius ir simptomus, kad galėtų suteikti tinkamą pagalbą ir pritaikyti jiems tinkamas mokymosi sąlygas. Disleksiniams asmenims gali būti naudingos specializuotos skaitymo programos, pagalbinės technologijos ir kitos intervencijos, pritaikytos jų specifiniams poreikiams. Svarbu pažymėti, kad disleksija nėra išgydoma, tačiau su tinkama pagalba, disleksija sergantys asmenys gali išmokti efektyviai skaityti ir rašyti. Įprasta klaidinga nuomonė apie disleksiją yra ta, kad disleksija sergantys asmenys žodžius rašo atgal, tačiau tai netiesa.  Laimei, disleksija sergantiems asmenims yra daug išteklių ir paramos šaltinių. Tai gali būti specializuotos mokymo programos, paramos grupės ir internetinės bendruomenės. Specialistų paieška gali būti svarbus žingsnis valdant disleksiją ir kuriant stiprų bendruomenės ir ryšio jausmą.

Dar vienas esminis disleksijos įveikimo aspektas yra disleksijos supratimo ir prisitaikymo visuomenėje propagavimas. Tai gali apimti informuotumo apie disleksiją didinimą ir paplitusių mitų bei klaidingų nuomonių išsklaidymą. Tai taip pat gali apimti politikos ir praktikos, kuriomis remiami disleksija sergantys asmenys, propagavimą, pvz., didesnį finansavimą disleksijos tyrimams ir disleksijai palankių praktikų įgyvendinimą mokyklose ir darbo vietose. Dirbdami kartu, kurdami įtraukesnę ir palankesnę visuomenę, disleksija sergantys asmenys gali jaustis įgalinti siekti savo tikslų ir išnaudoti visą savo potencialą.